Daugiaplaukis Floksas

Turinys:

Video: Daugiaplaukis Floksas

Video: Daugiaplaukis Floksas
Video: Keto Talk Andrew And Ivor Discuss Cholesterol 2024, Balandis
Daugiaplaukis Floksas
Daugiaplaukis Floksas
Anonim
Image
Image

Flox multiflora (Phlox multiflora) - žydėjimo kultūra; Sinyukhovye šeimos floksų genties atstovas. Šiaurės Amerika laikoma tėvyne. Gamtoje jis auga kalnuose. Priklauso šliaužiančių floksų grupei. Jis retai naudojamas kultūroje, nors pasižymi didelėmis žiemos atsparumo savybėmis ir nereikalinga priežiūra.

Kultūros ypatybės

Daugiaplaukiams floksams atstovauja daugiamečiai ne daugiau kaip 15 cm aukščio žoliniai augalai su šliaužiančiais gulimais stiebais, kurie augimo metu sudaro kompaktiškus ir tankius velėnus ar tankias trinkeles. Lapai žali, blizgūs, pliki, priešingi arba surinkti mažomis kekėmis, smailūs ant galų, linijiški arba plačiai tiesūs, prispausti prie stiebo, iki 2,5 cm ilgio.

Gėlės yra daug, baltos, violetinės, rožinės arba mėlynos, kvepiančios, pavienės arba surinktos į tris dalis žiedynuose, su ilgais žiedlapiais. Gėlės vainikas turi plokščią galūnę ir trumpą, siaurą vamzdelį. Žiedlapiai yra sveiki, ovalūs arba kiaušiniški, kartais įpjauti, ne daugiau kaip 60 mm ilgio. Daugiašalis floksas žydi gegužės - birželio mėnesiais 21-30 dienų.

Šiai rūšiai būdingas žiemos atsparumas, atsparumas ligoms ir kenkėjams, gausus žydėjimas ir universalumas. Augalas puikiai atrodo alpinariumuose, alpinariumuose ir kitose uolėtose gėlių lovose, taip pat vazonuose, vazonuose ir kituose induose. Prilimpa prie drėgnų ir maistingų dirvožemių ir vietose, kuriose yra išsklaidyta šviesa. Saulėje augalas žydi gausiau, bet neilgai, todėl sodininkai rekomenduoja sodinti šią rūšį ažūriniame pavėsyje.

Daugiaplaukė floksė, kaip ir kiti genties atstovai, neigiamai vertina stiprius auskarus. Sodinti tokius trapius augalus geriausia ramioje vietoje. Floksų negalima vadinti reikliais pasėliais, aktyviam augimui reikia standartinių procedūrų, tai yra laistymo, šėrimo, prevencinio gydymo nuo kenkėjų ir ligų bei genėjimo. Visos šios operacijos užtrunka sodininkams minimalų laiką.

Apie ligas ir kenkėjus ir kaip su jais kovoti

Daugiašalis floksas yra atsparus kenkėjams ir ligoms, tačiau esant nepalankioms oro sąlygoms ir nepakankamai ar nesavalaikiai prižiūrint, jį gali paveikti grybelinės ir virusinės ligos. Tarp virusinių ligų reikėtų pažymėti lapų garbanojimą, nekrozinį dėmėtumą, barškėjimą ir įvairovę. Deja, šios ligos nepagydomos, siekiant užkirsti kelią tolesniam plitimui, svarbu augalus pašalinti ir sudeginti.

Iš grybelinių ligų galima pastebėti miltligę. Rugpjūčio pabaigoje floksai dažniausiai serga šia liga. Liga pasireiškia baltu žydėjimu ant lapų, kuris laikui bėgant didėja, o vėliau veda prie augalų išdžiūvimo. Miltlige užsikrėtę floksai žiemos netoleruoja labai dažnai ir dažnai miršta. Siekiant kovoti su liga, vario turintys preparatai ir fungicidai yra veiksmingi.

Tarp kenkėjų multifloros floksams pavojingos voratinklinės erkės, auskarai, nematodai ir šliužai. Paskutinės dvi yra labiausiai paplitusios. Prevencija nuo kenkėjų vietoje atliekama laiku ir laikomasi būtinų žemės ūkio technologijų. Prevencinis gydymas taip pat nepakenks.

Viršutinis padažas

Svarbiausias vaidmuo tenka flokso gyvenime. Nuo jų priklauso augimo ir vystymosi greitis, žydėjimo ir žiemojimo gausa. Trąšos tręšiamos 3–5 kartus per sezoną, tikslus kiekis priklauso tik nuo dirvožemio derlingumo vietoje. Taigi, ankstyvą pavasarį multifloriniai floksai šeriami azoto turinčiomis trąšomis, ištirpintomis vandenyje. Gegužės pradžioje po krūmais dedama devynmečio infuzija, o pumpurizacijos laikotarpiu - skystos formos kalio trąšos (tai yra, anksčiau ištirpusios vandenyje). Iškart po žydėjimo augalai šeriami fosforo-kalio trąšomis, jie pagreitins sėklų ankščių nokinimo procesą ir paruoš floksus šaltam orui.

Rekomenduojamas: