Penkialapė Mergelės Vynuogė

2024 Autorius: Gavin MacAdam | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-16 13:43

Penkialapė mergautinė vynuogė (lot. Parthenocissus quinquefolia) - medis liana; vynuogių šeimos „Maiden“vynuogių genties atstovas. Gimtoji iš Šiaurės Amerikos. Auga drėgnuose miškuose su turtingu dirvožemiu. Šiuo metu jis naudojamas vertikalioje sodininkystėje tiek Europos šalyse, tiek pietiniuose Rusijos regionuose.

Kultūros ypatybės

Penkialapė mergautinė vynuogė yra lapuočių sumedėjusi liana, kurios ilgis siekia 20 m (gamtoje yra iki 30 m ilgio egzempliorių) ir pasižymi sparčiu augimu. Ūgliai jauname amžiuje yra rausvi, tada žali, su šakotomis antenomis, kurios baigiasi mažo dydžio lipniomis trinkelėmis, su kuriomis vynmedis pritvirtinamas prie atramos.

Lapai yra tamsiai žali, sudėtiniai, palminuoti, lapiniai, susideda iš 3–5 kiaušinėlių lapelių. Lapelių viršūnės smailios, kraštai dantyti. Rudenį mergelės penkialapės vynuogės lapija įgauna ryškiai raudoną spalvą. Gėlės yra mažos, žalsvos, sėdi ant plonų žiedkočių, surinktos į purius skėtinius žiedynus, žydi pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje. Vaisiai yra tamsiai raudoni, melsvai juodi arba juodi, iki 7 mm skersmens, nevalgomi žmonėms, bet lengvai valgomi paukščių, sunoksta rugpjūčio arba rugsėjo mėn.

Pirmuosius dvejus metus mergelė penkialapė vynuogė auga lėtai, tačiau vėliau augalai vystosi aktyviau. Kultūra pradeda derėti ketvirtaisiais metais po pasodinimo, tada vaisiai yra vienmečiai ir gausūs, žinoma, tinkamai prižiūrint ir laikantis auginimo sąlygų. Mergelės penkialapių vynuogių žiemos atsparumas yra vidutinis, lengvai toleruoja dujų taršą. Atsparus atspalviui ir atsparus kenkėjams bei ligoms.

Mergelė penkių lapų vynuogė turi keletą dekoratyvinių formų, kurios taip pat naudojamos vertikalioje sodininkystėje. Pavyzdžiui, siena (f. Murorom) nuo nagrinėjamų rūšių skiriasi daugybe antenų su siurbtukais, kurių pagalba vynmedžiai tvirtinami net prie lygių atramų. Ne mažiau dekoratyvios formos: Engelmanas (f. Engelmanii) - atstovaujamos liaunos mažais lapais; Pauli f. Sanct -Paulii - turi pailgus žiedynus ir stipriai šakotas antenas; plaukuotas (f. hirsuta) - negali pasigirti žiemą atspariomis savybėmis, turi brendančius lapus ir raudonus ūglius.

Augimo subtilybės

Penkialapės vynuogės Mergelės auginimo sąlygoms nereiklios. Bet jis geriau vystosi saulėtose vietose, kuriose yra puri, nusausinta, vandeniui ir orui pralaidi, derlinga dirva. Jis lengvai toleruoja dalinį pavėsį, turi neigiamą požiūrį į užmirkusį, stipriai rūgštų, druskingą, užmirkusį ir sunkų dirvožemį. Nepalankus stipriems vėjams ir žemumoms, kuriose stovi šaltas oras ir tirpsta vanduo.

Dauginamos mergaitiškos vynuogės penkialapės sėklos, sluoksniavimas ir žali auginiai. Sėklų daigumas yra mažas - iki 40-45%. Auginių įsišaknijimo greitis yra iki 100%, todėl sodininkai dažniausiai naudoja šį metodą. Nagrinėjamos rūšies sėklos sėjamos rudenį (iškart po surinkimo) arba pavasarį, tačiau antruoju atveju būtina išankstinė kasmėninė stratifikacija ir paruošimas. Prieš sėją sėklos 2-3 dienas mirkomos šiltame vandenyje, periodiškai keičiant vandenį. Sėjos gylis yra 1 cm.

Dažnai mergaitiškos vynuogės dauginamos sluoksniuojant. Sluoksniavimas (blakstiena) klojamas tranšėjoje, pritvirtinamas laikikliu, uždengiamas ir laistomas. Sluoksnio viršus (15 cm) paliekamas virš dirvos paviršiaus, suteikiant vertikalią padėtį, tam galite naudoti atramą. Auginiai supjaustomi iš stiprių ir sveikų ūglių; kiekvienas auginys turi turėti 4-5 pumpurus. Auginiai sodinami į substratą, paliekant 2 pumpurus virš dirvos, ir laistomi. Svarbu tinkamai prižiūrėti auginius ir auginius, tada jie greičiau įsišaknys.

Sodinti sodinukus

Sodinimo duobė sodinukams paruošiama per porą savaičių. Iš duobės pašalintas dirvožemis sumaišomas su kompostu ir smėliu, tręšiamos mineralinėmis trąšomis. Duobės apačioje klojamas drenažas, kuris gali būti: skaldyta plyta, šiurkštus smėlis, akmenukai ar skalda. Drenažo sluoksnio viršuje iš suformuoto substrato suformuojama kalva, po kurios daigai nuleidžiami į duobę ir padengiami likusiu dirvožemio mišiniu. Aplink stiebą padaryta skylė, tai būtina, kad vanduo neplistų į šonus, o patektų į šaknų sistemą. Vėliau augaluose sumontuota atrama, išilgai kurios augalas riesis. Jei šalia sodinimų yra siena, tada atramos nereikia, nes mergelės penkialapės vynuogės turi antenas su siurbtukais, todėl augalas užlips aukštyn, prisitvirtindamas prie sienų šiurkštumo.

Priežiūra

Merginos penkialapių vynuogių laistymui reikia saikingo laistymo-1–2 kartus per mėnesį, esant dideliam karščiui laistymų skaičius per mėnesį padidinamas iki 4. Laistymas atliekamas 10 litrų vienam suaugusiam augalui. Pavasarį jaunos vynuogės tręšiamos nitroammofosu ir, jei reikia, organinėmis medžiagomis, aktyvaus augimo metu po vynmedžiais tręšiamos kompleksinės mineralinės trąšos. Visą sodininkystės laikotarpį dirva atlaisvinama nuo piktžolių ir purenama, galima mulčiuoti humusu ar durpėmis, optimalus mulčio sluoksnis yra 6 cm. Genėjimas atliekamas pavasarį, pašalinami susilpnėję, sausi, sušalę ir pažeisti ūgliai..