Nykštukinė Rainelė

2024 Autorius: Gavin MacAdam | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-16 13:42

Nykštukinė rainelė pastaruoju metu tapo neįtikėtinai populiariu augalu. Žemus purpurinius vilkdalgius galima pamatyti ne tik soduose, bet ir daugelyje miesto parkų. Tačiau yra ir kitų šio augalo veislių - oranžinės, rudos, dangaus mėlynos, geltonos, raudonos ir baltos spalvos. Nepaisant to, šių spalvų rainelės dar nėra pakankamai populiarios.

Nykštukinių vilkdalgių aukštis svyruoja nuo dvidešimt iki keturiasdešimt centimetrų. Nykštukinių vilkdalgių žydėjimas prasideda gegužės mėnesį, šiuo metu kitų rūšių vilkdalgiai tik iškelia pirmuosius žiedkočius.

Svarbu prisiminti, kad žemaūgių vilkdalgių atveju jie vis dar laikomi gana retais, todėl jų kaina yra gana didelė.

Auga

Reikėtų pažymėti, kad nykštukiniai vilkdalgiai priežiūros ir auginimo metu nėra ypač išrankūs. Tačiau, kad šie augalai pradžiugintų jus nuostabiu grožiu, vis tiek turėtumėte laikytis tam tikrų jų auginimo taisyklių.

Labai svarbu pasirinkti vietą, kur pasodinsite vilkdalgius. Šiems augalams reikia saulės spindulių, ir idealiu atveju šis laikotarpis turėtų būti apie dvylika valandų. Nykštukinius vilkdalgius galima sodinti tiek į atskiras gėlynus, tiek į takus. Svarbu prisiminti, kad šis augalas turėtų būti išdėstytas pirmame plane. Pažymėtina, kad net po žydėjimo nykštukiniai vilkdalgiai išlaiko patrauklią išvaizdą, o jų lapija gali puikiai papuošti bet kokį sodą gėlėmis.

Žinoma, gėlių pasirinkimas gėlių lovai taip pat yra svarbus, nes kartais atskirai gražios gėlės visai nesiderina. Pavyzdžiui, tamsiai violetinės gėlės netinka prie tamsiai rudų, o jei šalia tamsios rainelės yra šviesesnė, bet to paties tono, tada tokia gėlių lova bus labai patraukli. Apskritai baltus vilkdalgius galima papildyti pažodžiui bet kokios spalvos rainelėmis. Be to, profesionalai pataria tokius derinius: tamsiai mėlyna, violetinė ir mėlyna, taip pat bordo ir geltona.

Kalbant apie dviejų spalvų vilkdalgius, čia galite vadovautis ta pačia taisykle ir tamsius ir šviesesnius žiedus padėti vienas šalia kito, tačiau nepamiršdami stebėti tonacijų.

Augalai turėtų būti išdėstyti maždaug nuo trisdešimties iki keturiasdešimties centimetrų atstumu vienas nuo kito: juk tinkamai auginant ir optimaliomis oro sąlygomis vilkdalgiai auga labai aktyviai, užpildydami didelę erdvę.

Kalbant apie dirvožemio pasirinkimą, čia šie augalai iš esmės nėra esminiai. Net drėgnoje vietoje šie vilkdalgiai gali gerai išsivystyti, tačiau tokiu atveju juos reikia pakelti į lysves ar aukštus gėlynus. Prieš sodinimą galite pašalinti dirvožemio sluoksnį į molio, užpildyti pjuvenų sluoksniu, kartais taip pat galite pridėti šieno, jei yra. Šis metodas ne tik leis pakelti lovą, bet ir taps patikima kliūtimi šaltu oru. Po to į žemę galite įpilti humuso ar mėšlo, durpių ir smėlio. Ši dirvožemio sudėtis laikoma optimalia nykštukinėms vilkdalgėms, tačiau jie gali gerai augti ir kituose dirvožemiuose.

Norint paruošti augalus žiemos sezonui, nuo antrosios vasaros pusės reikėtų neįtraukti tręšimo azotu. Be to, taip pat rekomenduojama periodiškai į dirvą įpilti pelenų, kuriuose yra naudingų mikroelementų, o ne vieno gramo azoto.

Nykštukinių vilkdalgių dauginimąsi galima atlikti dalijant šakniastiebius. Optimalus laikas tai bus dvi savaitės po to, kai rainelės baigs žydėti. Delenki gali būti persodinami atskirai į konteinerius ir sodinami į žemę tik tada, kai jie turi galingą šaknų sistemą.

Žiemos laikotarpiui galima uždengti nykštukinius vilkdalgius. Taip pat svarbu laiku atsikratyti piktžolių, tokia prevencinė priemonė padės išvengti daugybės problemų auginant vilkdalgius.