2024 Autorius: Gavin MacAdam | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-16 13:42
Žirnių rūdys yra dažna liga. Be žirnių, jis veikia lęšius, rangą, dobilus, liucerną ir kitus ankštinius augalus. Šio kenksmingo negalavimo vystymąsi daugiausia palengvina gausus rasa su dažnais krituliais, taip pat temperatūra nuo dvidešimt iki dvidešimt penkių laipsnių. Tik karštas ir sausas oras gali sustabdyti patogeno vystymąsi. Jei žirniai yra stipriai paveikti rūdžių, pupelės yra pastebimai nepakankamai išvystytos, o džiovinti lapai gana greitai nukrinta. Pasėlių trūkumas dėl šios nemalonios rykštės infekcijos vidutiniškai yra nuo dvidešimt penkių iki trisdešimt procentų
Keletas žodžių apie ligą
Ant surūdijusių žirnių stiebų su lapais, taip pat ant pupelių susidaro miltelių formos išgaubtos oranžinės rudos spalvos pustulės pagalvėlės. Priešingu atveju tokios pustulės vadinamos uredinijomis. Kiekvienoje uredinijoje yra didžiulis kiekis urediniosporų. Auginimo sezono metu gali lengvai susiformuoti kelios tokių urediniosporų kartos, kurios plinta oro srovių pagalba ir išprovokuoja pakartotines infekcijas. Ir arčiau vasaros pabaigos susiformuoja tamsiai rudos spalvos telijos, užpildytos patogeninėmis telitosporomis, sėdinčios ant bespalvių kojų. Visi įklotai palaipsniui tampa tamsiai rudi, beveik juodi.
Žirnių rūdžių sukėlėjas yra patogeninis dvibalis grybas Uromyces pisi, kurio tarpinis šeimininkas yra spurge. Grybiena dažnai peržiemoja savo šaknyse, todėl kasmet iš pradžių užsikrečia jauni pienių ūgliai. Be to, euforija kartu su augalų liekanomis laikoma pagrindiniu infekcijos šaltiniu. Paprastai rūdžių patogenas neperduodamas su sėklomis.
Peržiemojusios teliosporos pradeda dygti pavasarį, sudarydamos bazidiosporas, užkrečiančias euforiją. Be to, susidaro ekidiosporos, kurios savo ruožtu užkrečia žirnius ir migruoja į juos iš pienių. Ecidiosporos gali būti pailgos arba suapvalintos. Paprastai jie yra padengti mažomis karpos ir pasiekia 18–22 mikronų skersmenį.
Šios nelaimės kenksmingumas slypi augalų biocheminių ir fiziologinių procesų sutrikdyme, taip pat pastebimai sumažėjus fotosintezei. Žirniai ypač pažeisti pietiniuose regionuose.
Kaip kovoti
Geriausios apsaugos nuo žirnių rūdžių priemonės yra ankstyvos sėjos datos, sėjamos anksti sunokusios veislės, kurios sumažina jautrumą dėl ankstyvo nokinimo, sunaikina tarpinius patogeno grybelio šeimininkus ir aria rudenį. Sėjomainoje pasėliai turėtų būti periodiškai keičiami. Toje pačioje vietoje, kur augo pupelės, neverta sėti žirnių. Piktžolių augmenija iš sklypų taip pat turi būti nedelsiant pašalinta. Nepersistenkite augindami žirnius ir azoto turinčias trąšas - azoto perteklius dirvožemyje išprovokuoja ligos padidėjimą.
Deja, rūdims atsparių žirnių veislių šiuo metu nėra. Tačiau yra veislių, kurias ši rykštė paveikia mažesniu mastu - tai „Ramonsky 77“, „Uladovsky Jubilee“, „Maslichny“, „Capital“, „Shtambovy 2“, „Urozhainy“, „Moskovsky B -559“ir „Uladovsky 10“.
Leidžiama apdoroti augančius žirnius ir fungicidus, griežtai laikantis instrukcijų turėtų būti naudojami tik cheminiai preparatai. Preparatai „Rex“ir „Amistar Extra“ypač gerai pasirodė esant sunkiai kovai su rūdimis. Galite apdoroti žirnius ir „Tsinebom“, taip pat 1% koloidinės sieros suspensiją arba 1% Bordo skystį. Beje, Bordo skystis puikiai padeda išsaugoti jaunus augalus, tik tam svarbu turėti laiko jį naudoti prieš žydėjimą.
Rekomenduojamas:
Dedešvos Rūdys
Rūdys yra viena iš labiausiai kenksmingų ir plačiai paplitusių gražių dedešvų ligų. Rūdys ypač paplitusios antroje auginimo sezono pusėje. Tiesa, kai kuriais metais šios nelaimingos nelaimės pasireiškimą galima pastebėti jau trečiąjį gegužės dešimtmetį (dažniausiai tai atsitinka Ukrainos miško stepėje). Labiausiai nukenčia antrųjų metų dedešva. Jei laiku nepradėsite kovoti su rūdimis, akivaizdu, kad ilgai nereikės džiaugtis gražiomis gėlėmis
Agrastų Ir Serbentų Taurių Rūdys
Agrastų rūdys labiausiai veikia agrastus ir serbentus. Iš pradžių jis vystosi ant šalavijų, ant kurių žiemoja patogeninis grybas ir iš kurių vėliau vėjas perneša sporas į agrastus ir serbentus. Esant pakankamai stipriam šios ligos pažeidimui, pusė (ar net daugiau) uogų dažnai nukrinta, o patys krūmai netenka nuo 40 iki 78 proc
Rožių Rūdys
Rožių rūdys yra neįtikėtinai užkrečiama ataka, kuri plinta žaibo greičiu ir labai susilpnina prabangius rožių krūmus. Jos užpultos rožės nustoja žydėti ir numeta daugumą lapų. Įnešti rūdžių į sodą nebus sunku, tačiau atsikratyti jų bus nepaprastai sunku. Dažnai būtent šis nelaimingas negalavimas lemia greitą rožių mirtį. Daug lengviau užkirsti kelią jo atsiradimui, nei vėliau bandyti jo atsikratyti
Obuolių Ir Kriaušių Rūdys
Rūdys labai susilpnina obelis ir kriaušes, sumažina jų atsparumą žiemai. Dėl ypač stipraus vystymosi lapai per anksti nukrenta nuo vaismedžių, o atskiros skeleto šakos ir ūgliai dažnai miršta. Be to, ant medžių kamienų susidaro mazgeliai, patinimai ir žaizdos, kurios atrodo gana neestetiškai. Be obelų su kriaušėmis, rūdys dažnai paveikia svarainius
Burokėlių Rūdys
Burokėlių rūdys yra gana pavojinga liga. Burokėlių lapai, kuriuos paveikė šis nelemtas negalavimas, palaipsniui miršta, o tai savo ruožtu prisideda ne tik prie pasėlių kiekio sumažėjimo, bet ir prie cukraus sumažėjimo šakniavaisiuose. Rūdys ypač puola runkelius, kai drėgnas ir šiltas oras. O jo vystymuisi palanki temperatūra svyruoja nuo dešimties iki dvidešimties laipsnių
